Vilniaus rotušės Pilkoji salė vos talpino į parodos „Lenkijos romų tradicijos, papročiai ir istorija“ atidarymą susirinkusiuosius, norėjusius sužinoti daugiau negu kad žino apie šią išskirtinę, dar vis tebediskriminuojamą, tautą.

Parodą organizavo Lenkijos institutas Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie), Romų visuomenės centras, Vilniaus rotušė ir Tarnovo apskrities muziejus, ir skirta ji Tarptautinei romų holokausto dienai, rugpjūčio 2-ajai, vadinamai Porrajmos arba Samudaripen, paminėti.

Parodą atidariusi Romų visuomenės centro direktorės pavaduotoja Daiva  Drazdauskienė, pristačiusi parodos organizatorius ir į ją atvykusius svečius,  priminė nacių mirties stovyklą Auschwitz – Birkenau (čigonų šeimyninė stovykla – Zigeunerfamilienlager), likviduotą naktį iš 1944 m. rugpjūčio  2 į  3 dieną ir ten dujų kamerose nužudytus beveik 3 000  kalinių.  Tie kaliniai – tai čigonai:   vaikai, moterys, vyrai… Tik per vieną naktį… O šioje siaubo stovykloje kalėjo niekuo nekalti apie 23 000  romų iš  14 šalių. Daugiau nei 20 000  iš ten nebegrįžo.

Dešimtyje parodos dvipusių stendų lietuvių kalba atspindėta romų atsiradimo pasaulyje ir Lenkijoje istorija, papročiai, tradicijos. Stendų įvardijimai – Pasakyk, kur mūsų pradžia ir mūsų senas kelias, Keliaujam senais pėdsakais, Išsiblaškė čigonai po šį didelį pasaulį, Čigoniškumas – ašara ir juokas, Čigonas gimsta vergu, Būti romu – skamba išdidžiai, Aš rašau kaip išmanau, Čigonai sapnuoja saldžius sapnus, nesikremta, kas buvo ar bus, jų laikas dabar, nerūpi rytoj ir kt. – kalba už save. Sužinome ir tai, kad jų, romų, tarpe yra daug žinomų asmenybių:  poetė Bronislawa Wajs (slapyvardė Papusza): jos eiles į lietuvių kalbą vertė Lenkijoje gyvenanti poetė Birutė Jonuškaitė; grafikas Kšyštof Gil, poetė Izolda Kviek, Edvard Denbicki, romų elementoriaus sudarytojas, poetas, rašytojas ir skulptorius Karol Gerlinski, daug kitų, o 1997 m. popiežius Jonas Paulius II beatifikavo pirmąjį romą Zefiriną Gimenezą (Ceferino Gimenez Malla), kankinį, 1936 m.  nužudytą Ispanijoje.

Sustojame prie vieno iš stendų. Jis parengtas pagal žinomos lenkų rašytojos Natalijos Gancaž (Natalia Gancarz) kūrinį ,,Mietekas kare“ („Mietek na wojnie). Mietekas – tai čigonų berniukas Bachtalas, atsidūręs Auschwitz – Birkenau mirties stovykloje. Leiskim kalbėti vaikui: „Gyvenu stovykloje. Mano vatdas Mietekas, bet visi mane vadina Bachtalo. O tai reiškia „Lydimas sėkmės“. (…) Stovykla – tai tokia vieta, kur yra labai daug žmonių, kurie visai neatrodo kaip žmonės. Jie pavargę ir baisiai sulysę. (…) Čia nėra ką valgyti. (…) Visus mus veda į didelę salę po dušais ir apipurškia graužiančiu skysčiu, kuris turi užmušti blusas. (…) Ryte vokiečiai muša visus čigonus, nes kažkas mėgino pabėgti. (…) Vėliau pasiima mus į ligoninę. Sarai, mano seseriai,  į akį įbeda ilgą adatą: tikrina, ar galima pakeisti akių spalvą. Ryte Sara jau nebegyva“. Ir taip toliau, ir panašiai.   Iliustracijose, kurias sukūrė Diana Karpovič (Diana Karpowicz) atgyja kraupūs  vaiko pasakojimo vaizdai.

                      Parodos atidarymo dalyviai dėkingi Tarnovo (Lenkija) muziejui, seniausiam „Romų muziejui“, kuriame eksponuojama čigonų ikonografija, moksliniai dokumentai. (1930 metų duomenimis, tarpukario Lenkijoje gyveno apie 30 tūkstančių čigonų).

Daugiau apie romų holokaustą galite pasiskaityti: Alfonsas Kairys, Romų holokaustas, Lietuvos aidas, 2013 08 07, Nr. 172, 173, 174;  Alfonsas Kairys, Juos žudė už tai, kad jie buvo romai, Lietuvos aidas, 2014 08 09, Nr. 175, 176, 177; Alfonsas Kairys, Romai mini Tarptautinę romų holokausto dieną, 2015 08 08, Nr.175,176,177.

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys

imgp4258imgp4253imgp4277imgp4256