Masinės romų žudynės mokslininkų lūpose Alfonsas Kairys

2017  lapkričio 28 d.susirinkusius į Mokslinę tarptautinę konferenciją „Europos romų genocidas 1939-1945 metais“ (organizatorius Lietuvos genocido ir rezidencijos tyrimo centras) Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pasitiko kilnojamoji paroda su informatyviais stendais bendru pavadinimu „Lietuvos romų persekiojimas nacistinės okupacijos metais 1941-1944 metais“, kurį parengė Genocido aukų muziejus. Dr. Arūnas Bubnys vienoje stendo dalių (iš viso jų – 10: „Romai tarpukario Lietuvoje“/3 stendai/, „Oficialūs romų teisių suvaržymai““ /2 stendai/, „Represijos prieš romų bendruomenę“/4 stendai/), apžvelgęs šį laikotarpį, teigia: „Kiek iš viso romų Lietuvoje nužudyta nacių okupacijos metais, nėra žinoma. Galima spėti, kad nužudytųjų skaičius neviršijo kelių šimtų žmonių. Vytauto Toleikio teigimu, nacių okupacijos metais žuvo ne mažiau kaip 500, t.y. maždaug kas trečias Lietuvos romas“.

Tarptautinę konferenciją sveikinimo žodžiais pradėjo Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė ir Göran Lindblad, Europos atminties ir sąžinės Platformos prezidentas Goran Lindblat.

10 pranešėjų iš Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Slovėnijos, Ukrainos, Moldovos, Vokietijos, Baltarusijos, Serbijos, Rumunijos, Lietuvos kalbėjo apie skaudžiausius įvykius, palietusius romų tautybės žmones 1939-1945 metais, t.y. tais metais, kai jų krauju (kaip ir žydų bei daugelio kitų tautybių) tvino žemė. Mokslininkų lūpose atgijo kraupūs vaizdai, skaičiai kažkada buvusių gyvų žmonių, tapusių genocido aukomis, anot vieno pranešėjo, nežinojusių, už ką jie turėjo mirti.

Dr. Emmanuel Filhol (Prancūzija) apžvelgė romų genocidą Europoje, sakydamas, kad romus Vokietijoje persekioti buvo leista jau 1938 metais, minėjo dabar visiems žinomą mirties fabriką – Aušvico koncentracijos stovyklą, vienu kartu dujomis nunuodytus 2 800 romų, alkiu marintus kitose stovyklose (Kroatijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, kitur), medicininius eksperimentus su romų vaikais, teigė, kad per 1939-1945 m. vokiečiai sunaikino  300 000 romų (tai 30 rajono centrų, jei juose gyventų po 10 000 gyventojų). Užsiminė ir apie romų genocido aukų atminimo įamžinimą..
Dr. Damjan Hančičsakė, kadiki II pasaulinio karo Slovėnijoje gyveno apie 1000 romų, iš jų 186 nužudyti karo metais, vienus jų (klajoklius) apkaltinus nebūtu šnipinėjimu: atseit, daug keliauja, daug mato, daug kam kažką išduoda, kitus – tiesiog kad jie romai.

Įdomų pranešimą apie tai, kaip Ukrainos gyventojai padėdavo romų tautybės žmonėms, skaitė dr. Hanna Abakunova (Jungtinė Karalystė): slapčia duodavo maisto, apavo, drabužių, įspėdavo apie gręsiantį pavojų (romų gaudynes), dažnai apnakvydindavo savo namuose, nors už tai grėsė baudos – netgi sušaudymas. Buvo atvejų, pasak prelegentės, kad padėdavo suklastoti dokumentus, įrašydami juose kitą tautybę, o viena ukrainiečių šeima slėpė net 6 romų asmenų šeimą.

Faktų apie romų kalinius Aušvico konclageryje pateikė dr. Olesia Isaiuk (Ukraina). Jos surinktais duomenimis, Aušvico konclageryje kalėjęs ir registratūros skyriuje dirbęs ukrainietis padėjo ne tik ukrainiečiams, bet ir romams, jis savo prisiminimuose rašo, kad romai buvo apkaltinami nebūtomis išdavystėmis ir nuteisiami myriop tik dėl jų kilmės. Lektorė citavo šioje stovykloje mirties siaubą mačiusių Mykalo Marunchal, Danyl Čajkovskij prisiminimų, susijusių su romų žudymu, nuotrupas.

Prof. Dr. Ion Duminica (Moldova) pokalbio su auditorija tema: „Verčiau jie mus būtų nužudę… Staiga, kaip buvo nušauti visi žydai“. Jis pasakojo apie romų – klajoklių, arklių pardavėjų, išmaldos prašytojų, nuteistųjų ir recidyvistų, moterų būrėjų (tokia nacių sugalvota klasifikacija) – deportuotų į Padniestrę, nežmonišką elgimąsi su jais, su jais – 25 000 romų. Alkiu, šalčiu, moterų prievartavimu garsus deportuotųjų likimas.  Nors tuometė karalienė Regina Elena teigė, kad žudyti romų nevalia, bet jos balsą girdėti turėjusių, ausys buvo negirgžios.

Apie romų persekiojimus Baltarusijos ir Lietuvos pasienio regione, remdamasi savo tyrimais, pasakojo dr. Volha Bartach (Vokietija, Baltarusija). Vilniaus, Eišiškių, Ašmenos, Vydžių, Glubokoje romų – tiek klajoklių, tiek sėsliųjų – kančios beveik vienodos. Ir čia vietos gyventojai stengėsi padėti slėpdami juos. Pasakojo vieną istoriją, kaip 1944 m. lapkričio mėn. iš 40 šaudomųjų romų 4 – iems pavyko išsigelbėti ir kaip Novosiadų kaime (Ašmenos reg.) per vestuves suimti ir keletą dienų laikomi užrakinti buvo sušaudyti 40 romų.

Tyrinėjimuose skirta vietos ir romų genocido aukoms įamžinti. Apie tai kalbėjo dr. Dragoljub Acković (Serbija). Jo pranešimo tema „SAMUDARIPEN Romų kultūros muziejuje“ („Samudaripen” romų kalba -“masinės žudynės” – šio str. autorius). Įvairiais būdais (muziejai, paminklai, atminimo lentos…) masinės žudynės įamžintos Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Serbijoje…). Deja, Lietuvoje vis nepavyksta rasti vietos joms įamžinti, išskyrus „Atminimo akmenis“, nedideles plyteles, įrengtas gatvių grindinyje šalia holokausto aukų namų, vietų, kuriose šie žmonės mokėsi ar dirbo. Jų yra tik Panevėžyje ir tik 4-ios (idėjos autorius – vokiečių menininkas Gunteris Demnigas).

Kalbėta ir apie tai, kad moldavų, rumunų mokykloms skirtuose vadovėliuose – tik vienas kitas žodis apie romų genocidą, nedaug medžiagos apie tai rastume ir kitų šalių (o ir Lietuvos!) vaikams mokyti skirtose mokymo priemonėse.

Konferencijos pranešėjų nuomone, apie visas nacių ir komunistų režimo aukas reikia kalbėti, kad ateities kartos apie tai žinotų. Tiesiog būtina apklausti dar esančias ir genocidą patyrusias aukas (jų jau labai reta!) bei jų perduotus atsiminimus savo draugams, artimiesiems… Ir visa tai apibendrinus, skleisti masinėse informavimo priemonėse.

Na, o tokios konferencijos turėtų būt dažnesnės, nes jos padeda romams geriau pažinti savo istoriją, o mums – daugiau sužinoti apie juos.

P.S. Dabar pasaulyje gyvena 4-5 milijonai romų, kartais priskaičiuojama apie 9,7 milijonus(„Vikipedija“), iš jų 2-5 mln. – Turkijoje, 535 145, kitur minimas ir toks skaičius 1-2 mln. – Rumunijoje, 370 908 – Bulgarijoje, 183 000 – Rusijoje, 100 000 – Jungtinėje Karalystėje, 15-50 tūkst. – Lenkijoje, 14 tūkst. – Kroatijoje, 3 tūkst. – Lietuvoje ir kitose Europos, Vidurio Azijos valstybėse, Amerikoje bei Australijoje.

2009 m. birželio 29 d. Europos Tarybos nutarimu rugpjūčio 2-oji paskelbta Tarptautine romų holokausto aukų atminimo diena.

Kasmet rugpjūčio 2 d. Panerių memoriale organizuojamas Holokausto aukų minėjimas.

 


NE TIK ROMŲ KALBA

imgp4537imgp4522Ne tik romų kalba pasisveikinti, bet ir  pakalbėti lietuviškai mokės kai kurie Vilniaus čigonai.

Kai kurie… tai lietuvių kalbos kursus Tautinių bendrijų namuose  pagal projektą „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“ lankę romai.

Pradėta nuo prisistatymo, žinių apie Lietuvą, lietuvių kalbą, romus Lietuvoje bei  pasaulyje ir baigta daug sudėtingesnėmis temomis: „Sportas“, ,,Mokslas“, „Menas ir kultūra“.

96 valandos… Per tiek laiko visko neišmoksi, tačiau gali bendrauti temomis: „Susipažinkime“, „Asmens tapatybė“, „Šeima“, „Sveikata ir higiena“, „Pastatai ir namai“, „Darbas“, „Prekyba, pirkiniai, kainos“, „ Buitinės paslaugos“, „Laisvalaikis. Šventės“ ir kt.

Užsiėmimus lydėjo ne tik pokalbiai, papildant klausytojų turimą leksikos fondą. Jis, reikia pasakyti, skurdus, o ko ir norėti: juk jų bendravimo lauke – romų ir rusų (šią jie moka!) kalbos.

Kiekvienas užsiėmimas – praktiniame fone. Antai, tema „Šeima“ leido pabuvoti menamoje šeimoje (didaktinis  žaidimas). Iki šiol negirdėti žodžiai – anūkas (-ė), (vaikaitis(-ė) , seserėnas, sūnėnas, pusbrolis, pusseserė, prosenelis (-ė) ir pan. – įsiliejo į kursantų pasąmonę. Didaktinis  žaidimas „Pas gydytoją“ leis laisviau jaustis gydytojo  kabinete. Kartu išmokta išsikviesti greitąją pagalbą.

Einant temą „Prekyba“, klausytojai sužinojo daugiau prekių pavadinimų, o žaidžiant žaidimą  „Maisto prekių parduotuvėje“, sužinota nemažai naujų prekių įvardijimų, pagrečiui – aptarti elementarūs skaitvardžio vartojimo atvejai.

Pasakytina, kad užsiėmimai nebuvo gramatizuojami. Ji, gramatika, savaime įsiliejo į bendrą pokalbių kontekstą.

Itin įdomiai vyko  užsiėmimas tema  „Romai“. Jam pravesti buvo pasitelkta A.Pakalkienės ir šių eilučių autoriaus kompaktinė plokštelė „Pakeliui į mokyklą“ (Romų visuomenės centras,   2005), skirta suaugusiesiems mokyti. Vaizdai nukėlė į šiaurės Indiją, iš kur romai judėjo ir Lietuvos link. Kibitka (toks romų vežimas) keliu atriedėjo iki Lietuvos, pakeliui išbarstęs  juos ir kitose šalyse.

Gyvą užsiėmimų žodį lydėjo išvykos. Ekskursija po Vilniaus senamiestį, pasirodo, jiems prastokai žinomą, o einant temą „Kelionės. Transportas“ lankytasi „Geležinkelių muziejuje“. Visur po kruopelytę pildėsi naujų žodžių kraitelė.

Džiugu, kad kursantai galės parašyti savo CV, biografiją, prašymą priimti į darbą, prašymą dėl atostogų, prašymą priimti vaiką į mokyklą, kvietimą į gimtadienį, vestuves, skelbimą ką nors perkant ar parduodant…

Pridurtina, kad kursų lankytojai gebėjo derinti darbą ir mokymąsi, o tai rodo, kad norima išmokti kalbos, kuri skamba jų gyvenamojoje šalyje.

Iš ko mokytasi?  Mokyti padėjo kvalifikuotai parengtas V.Stumbrienės ir A.Kaškelevičienės vadovėlis „Nė dienos be lietuvių kalbos“ (deja, norintiems jį įsigyti, viltis prarasta, nes nei viename knygyne jo nėra, o, pasak Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros darbuotojų, jų kreipimasis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl pakartotinio leidimo, neišgirstas), J.Pribušauskaitės – „Kaip seakasi“, M.Ramonienės, L.Vilkienės – „Po truputį“,  lietuvių -rusų, rusų-lietuvių kalbų žodynai, A.Pakalkienės ir A.Kairio  CD „Popietė su lietuvių kalba“, „Pakeliui į mokyklą“, medžiaga, parengta šių eilučių autoriaus. Be abejo, mokymui  pasitelkta ne viena lietuvių autorių daina.

Tiesa, 96 valandų  išmokti lietuvių kalbą, vieną seniausių indoeuropiečių prokalbės kalbų, mažoka. Bet… geriau tiek, negu nieko.

Kursų vadovas dėkoja VšĮ Romų visuomenės centro  direktorei Svetlanai Novopolskajai, Europos socialinio fondo agentūros atstovei Dianai Rušėnaitei, Lietuvos vaikų fondo direktorei Romualdai Navikaitei, Tautinių bendrijų  namų direktorei Alvidai Gedaminskienei, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkui Ištvanui Kvik, tarpininkui Michailui Kvik dėl nuolatinio rūpinimosi lietuvių kalbos kursais.

Alfonsas Kairys

 


Tarptautinę romų holokausto aukų atminimo dieną minint

Vilniaus rotušės Pilkoji salė vos talpino į parodos „Lenkijos romų tradicijos, papročiai ir istorija“ atidarymą susirinkusiuosius, norėjusius sužinoti daugiau negu kad žino apie šią išskirtinę, dar vis tebediskriminuojamą, tautą.

Parodą organizavo Lenkijos institutas Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie), Romų visuomenės centras, Vilniaus rotušė ir Tarnovo apskrities muziejus, ir skirta ji Tarptautinei romų holokausto dienai, rugpjūčio 2-ajai, vadinamai Porrajmos arba Samudaripen, paminėti.

Parodą atidariusi Romų visuomenės centro direktorės pavaduotoja Daiva  Drazdauskienė, pristačiusi parodos organizatorius ir į ją atvykusius svečius,  priminė nacių mirties stovyklą Auschwitz – Birkenau (čigonų šeimyninė stovykla – Zigeunerfamilienlager), likviduotą naktį iš 1944 m. rugpjūčio  2 į  3 dieną ir ten dujų kamerose nužudytus beveik 3 000  kalinių.  Tie kaliniai – tai čigonai:   vaikai, moterys, vyrai… Tik per vieną naktį… O šioje siaubo stovykloje kalėjo niekuo nekalti apie 23 000  romų iš  14 šalių. Daugiau nei 20 000  iš ten nebegrįžo.

Dešimtyje parodos dvipusių stendų lietuvių kalba atspindėta romų atsiradimo pasaulyje ir Lenkijoje istorija, papročiai, tradicijos. Stendų įvardijimai – Pasakyk, kur mūsų pradžia ir mūsų senas kelias, Keliaujam senais pėdsakais, Išsiblaškė čigonai po šį didelį pasaulį, Čigoniškumas – ašara ir juokas, Čigonas gimsta vergu, Būti romu – skamba išdidžiai, Aš rašau kaip išmanau, Čigonai sapnuoja saldžius sapnus, nesikremta, kas buvo ar bus, jų laikas dabar, nerūpi rytoj ir kt. – kalba už save. Sužinome ir tai, kad jų, romų, tarpe yra daug žinomų asmenybių:  poetė Bronislawa Wajs (slapyvardė Papusza): jos eiles į lietuvių kalbą vertė Lenkijoje gyvenanti poetė Birutė Jonuškaitė; grafikas Kšyštof Gil, poetė Izolda Kviek, Edvard Denbicki, romų elementoriaus sudarytojas, poetas, rašytojas ir skulptorius Karol Gerlinski, daug kitų, o 1997 m. popiežius Jonas Paulius II beatifikavo pirmąjį romą Zefiriną Gimenezą (Ceferino Gimenez Malla), kankinį, 1936 m.  nužudytą Ispanijoje.

Sustojame prie vieno iš stendų. Jis parengtas pagal žinomos lenkų rašytojos Natalijos Gancaž (Natalia Gancarz) kūrinį ,,Mietekas kare“ („Mietek na wojnie). Mietekas – tai čigonų berniukas Bachtalas, atsidūręs Auschwitz – Birkenau mirties stovykloje. Leiskim kalbėti vaikui: „Gyvenu stovykloje. Mano vatdas Mietekas, bet visi mane vadina Bachtalo. O tai reiškia „Lydimas sėkmės“. (…) Stovykla – tai tokia vieta, kur yra labai daug žmonių, kurie visai neatrodo kaip žmonės. Jie pavargę ir baisiai sulysę. (…) Čia nėra ką valgyti. (…) Visus mus veda į didelę salę po dušais ir apipurškia graužiančiu skysčiu, kuris turi užmušti blusas. (…) Ryte vokiečiai muša visus čigonus, nes kažkas mėgino pabėgti. (…) Vėliau pasiima mus į ligoninę. Sarai, mano seseriai,  į akį įbeda ilgą adatą: tikrina, ar galima pakeisti akių spalvą. Ryte Sara jau nebegyva“. Ir taip toliau, ir panašiai.   Iliustracijose, kurias sukūrė Diana Karpovič (Diana Karpowicz) atgyja kraupūs  vaiko pasakojimo vaizdai.

                      Parodos atidarymo dalyviai dėkingi Tarnovo (Lenkija) muziejui, seniausiam „Romų muziejui“, kuriame eksponuojama čigonų ikonografija, moksliniai dokumentai. (1930 metų duomenimis, tarpukario Lenkijoje gyveno apie 30 tūkstančių čigonų).

Daugiau apie romų holokaustą galite pasiskaityti: Alfonsas Kairys, Romų holokaustas, Lietuvos aidas, 2013 08 07, Nr. 172, 173, 174;  Alfonsas Kairys, Juos žudė už tai, kad jie buvo romai, Lietuvos aidas, 2014 08 09, Nr. 175, 176, 177; Alfonsas Kairys, Romai mini Tarptautinę romų holokausto dieną, 2015 08 08, Nr.175,176,177.

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys

imgp4258imgp4253imgp4277imgp4256


Užsienio ekspertų Romų klausimais vizitas Lietuvoje

2017 m. balandžio 25-26 d. Lietuvoje lankysis Europos Tarybos bei įvairių Europos Sąjungos šalių ekspertų, vykdančių romų integracijos projektus, grupė. Vizitą organizuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Užsienio ekspertai dalyvaus baigiamojoje Europos Komisijos lėšomis finansuoto projekto ,,Vietinės romų platformos – kelias link bendradarbiavimo su savivaldybėmis“ konferencijoje, skirtoje aptarti šio projekto Lietuvoje rezultatus ir planus kitiems metams, pasidalinti patirtimi apie romų integraciją ir taikomą tarpininkų darbo su romų vaikais, siekiant išlaikyti juos švietimo sistemoje, praktiką įvairiose ES šalyse.

Užsienio ekspertų grupę sudaro: Malgorzata Różycka, I-CARE padalinys, Specialiojo Generalinio Sekretoriato įgaliotinio romų klausimams  komanda (Europos Taryba), Marcos Andrade,  programos ROMED vadybininkas, Specialiojo Generalinio Sekretoriato įgaliotinio romų klausimams  komanda (Europos Taryba), Dana Didžus, Romų švietimo tarpininkė (Latvija), Cecilie Mørland, Oslo suaugusiųjų mokykla (Norvegija), Dr. Ion Duminica, Tautinių mažumų departamento vadovas (Moldova), Agnieszka Gajewska, nepriklausoma ekspertė (Lenkija), Berill Baranyai, organizacija „Parama romų bendruomenėms“ (Portugalija),  Gjulten Mustafova, Valstybės patarėjas nediskriminacijos ir žmogaus teisių klausimais (Makedonija), Deniss Kretalovs, Kultūros ministerijos Integracijos ir pilietinės visuomenės plėtros vyriausiasis specialistas (Latvija).

Balandžio 26 d. užsienio ekspertai dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje, vyks į susitikimą su Panevėžio miesto savivaldybės specialistais ir Panevėžio vaikų dienos centro atstovais Panevėžyje.

Projektas „Vietinės romų platformos – kelias link bendradarbiavimo su savivaldybėmis“ yra skirtas skatinti romų bendruomenių ir vietos savivaldybių bendradarbiavimą sprendžiant romų tautinei mažumai aktualius klausimus socialinės įtraukties, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir kitose srityse. Projektas startavo 2016 m. gegužės mėn. Antrajame projekto etape, kuris prasidės 2017 m. gegužės mėn., ypatingas dėmesys bus skiriamas romų švietimui.

Baigiamoji šio projekto konferencija balandžio 25 d. vyks Vilniuje, viešbutyje „Amberton“.  Konferencijos metu bus užtikrinamas sinchroninis vertimas iš anglų į lietuvių kalbą. Kontaktai pasiteirauti: Gražina Sluško, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su bendruomenėmis skyriaus vyriausioji specialistė, el.p.: grazina.slusko@tmde.lt, tel. (8 5) 219 4818.